TŪM projekto programa ,,Muziejų edukacija“

Prieš didžiąsias metų šventes Vievio gimnazijoje baigėsi TŪM programos „Muziejaus edukaciniai užsiėmimai” (Nr.52) veiklos. Pirmiausia kartu su Elektrėnų ,,Ąžuolyno“ progimnazijos mokytojais kūrėme patirtis ir mokėmės vizualaus mąstymo strategijų metodo. Vėliau 8A klasės mokiniai su lietuvių kalbos ir literatūros mokytojomis Rita Bimbiriene, Irena Baliūniene, Asta Barauskiene, istorijos mokytoja Viktorija Gildutiene bei TŪM projekto edukatore, Nacionalinio dailės muziejaus specialiste Egle Nedzinskaite ,,jaukinosi“ dailės pasaulio paslaptis.

Išvykose į Nacionalinį dailės muziejų mokiniai įsitikino, kad skirtingi dalykai padeda lengviau suprasti temą, ją papildyti, praturtinti  žinias, praplėsti akiratį, skatina mąstyti, rasti sąsajų, atrodytų, tarp visiškai nesuderinamų vaizdų, objektų, detalių, veikėjų. Taip pat skatina kurti, ieškoti gilesnio, prasmingesnio ryšio, o mokytojus įkvėpia naujai pažvelgti į ugdymo procesą ir suteikia naujų įrankių. 

Vizualaus mąstymo strategijų metodo taikymas išbandytas ir bendrose pamokose, kurias vedė mokytoja R. Bimbirienė ir edukatorė Eglė Nedzinskaitė. Pamokose ,,Jausmų raiška kalboje ir mene“ mokiniai svarstė, kodėl svarbu atpažinti savo jausmus, ar lengva jausmus reikšti kalba, kodėl kalba yra svarbus jausmų raiškos įrankis, kokiomis kalbos dalimis dažniausiai įvardijami jausmus, ar galima jausmus suprasti vien tik iš žodžių. Taikydami metodą, mokiniai kalbėjo apie jausmų raišką dailės kūriniuose.

Lietuvių kalbos mokytoja I. Baliūnienė, istorijos mokytoja V. Gildutienė ir edukatorė vedė pamokas tema ,,Kūčių ir Kalėdų papročiai“, kurių tikslas – išsiaiškinti, kokios Kūčių ir Kalėdų tradicijos ir papročiai yra išlikę iki mūsų dienų. Mokiniai klausėsi mokytojų pasakojimo, žiūrėjo vaizdo įrašus, atliko užduotis. Edukatorė Eglė Nedzinskaitė paprašė kiekvieną mokinį internetinėje erdvėje surasti paveiksliuką, kuris labiausiai asocijuojasi su Kalėdine nuotaika ir jį pristatyti. Po pokalbio su mokiniais edukatorė pabrėžė, kad kalėdine tema internete paveiksliukų yra labai daug, bet labai mažai galima rasti dailininkų sukurtų paveikslų. Buvo parodyti du paveikslai, mokinai juos aptarė, taikydami VMS metodą. Pamokų pabaigoje mokiniai parašė projekto refleksiją.

Taikant vizualinio mąstymo strategiją įvairių dalykų pamokose, lavinamos svarbiausios XXI a. kompetencijos: kritinis mąstymas, gebėjimas argumentuoti, komunikuoti ir bendradarbiauti, kūrybiškumas, gebėjimai atidžiai stebėti ir išklausyti. Atsakymų į klausimus ieškojimas ir dalyvavimas bendraamžių grupės diskusijose stiprina mokinių kompetencijas,  vaizdinį raštingumą ir kalbinę saviraišką. Taikant šį metodą svarbu padrąsinti mokinius dalytis savo suvokimu, interpretacijomis, kurti sąlygas diskusijai, kad būtų išsakytos skirtingos nuomonės bei pateikiami argumentai. Mokytojas tampa tarpininku, o ne informacijos teikėju. Jis stebi procesą, kelia atvirus klausimus, pasitikslindamas perfrazuoja išgirstas nuomones, rodo palaikančias reakcijas. Tokiame tyrinėjimo procese visi atsakymai priimami kaip savaime vertingi ir tinkami.

Veiklų, pamokų tikslas – remiantis vizualinio mąstymo strategijos metodu, kurti integruotą turinį pamokose, siekti ugdyti geresnius lietuvių kalbos kalbinius įgūdžius, mokytis pažinti ne tik literatūros, bet ir dailės kūrinius, Lietuvos istoriją ir kultūrą, atrasti galimybių kurti ir mokytis bendruomenėje. Mokytojams – dalintis gerąja patirtimi, žiniomis ir praktikomis.

Jolanta Karsakaitė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui

Rita Bimbirienė, lietuvių kalbos mokytoja