Elektrėnų sav. Vievio gimnazija

„Pagauk bangą: 100 metų eteryje“

  • Paskelbė : Justinas Mickūnas
  • Paskelbta: 2026-02-18
  • Kategorija: Renginiai

Kasmet visame pasaulyje vasario 13-ąją minima Pasaulinė radijo diena. Šiais metais Lietuvos radijas švenčia 100 metų jubiliejų. Minint šią sukaktį, IIA gimnazinės klasės mokiniams vyko netradicinė fizikos pamoka apie radijo imtuvus Lietuvoje, jų svarbą kasdieniniame gyvenime.  

1926 m. birželio 12 d. 19 val. Petras Babickas, Lietuvos radijo žurnalistikos pradininkas, per radiją ištarė žodžius, tapusius Lietuvos radijo istorija. Autentiškame įraše mokiniai galėjo juos išgirsti : „Alio, alio, Lietuvos radijas, Kaunas!“

Bibliotekos vedėja V. Selskienė skaidrėse mokiniams pateikė informaciją apie Lietuvos radijo atsiradimo istoriją, pirmuosius radijo imtuvus Lietuvoje, privalomą jų registraciją ir abonementinį mokestį (siekė 100 litų per metus). Mokiniai sužinojo, kokią reikšmę gyventojams radijas turėjo tarpukario laikotarpiu, 1980 metų pabaigoje, Sąjūdžio metu, kad 1991 metais sausio 13 d., informuojant visuomenę apie lemtingus įvykius šalyje, transliacijos buvo vykdomos iš Vilniaus radijo stoties.  

Fizikos mokytoja O. Fylerytė mokiniams kalbėjo apie radijo bangas, atskleidė jų veikimo principą. Mokiniai susidomėję klausėsi mokytojos paaiškinimų apie radijo stotį: „Radijo stotis – tai radijo „siuntėjas“. Ji turi labai galingą aparatą, kuris sukuria elektrines bangas. Šios bangos „keliauja“ per orą ir pasiekia radijo imtuvą. Radijo imtuvas – jūsų radijas, kuris užfiksuoja šias bangas ir paverčia garsu, kurį jūs girdite per garsiakalbį. Pavyzdžiui, jei klausotės muzikos – radijas iššifruoja bangas ir groja muziką, jei klausiate radijo stoties, ji iššifruoja kalbą. Bangos, keliaujančios per orą, leidžia jums girdėti muziką ar žinias, nes jos sklinda labai greitai ir labai toli. Jos gali „pereiti“ per sienas ir įveikti didelius atstumus, kartais „sušvokšdamos“ ir sudarydamos triukšmą, jei signalas silpnas. Tam reikalingos antenos, taip vadinami specialūs kabliai, kurie padeda „pagauti“ šias bangas. Antenos „gaudo“ sklindančias bangas, kad radijo imtuvas jas galėtų paversti garsu“.

Išklausę informaciją, mokiniai atliko praktines užduotis. Sukdami radijo imtuvo dažnio rankenėlę, bandė surasti kuo daugiau FM bangomis transliuojamų radijo stočių. Aiškinosi, kodėl vienos radijo stotys skambėjo „švariai“, o kitos su pašaliniu triukšmu. Iš metalinės vielos pritvirtino papildomą anteną radijo imtuvui ir išsiaiškino, kodėl iš imtuvo sklindantis garsas tapo daug „švaresnis“. Vėliau atliko „pakuotės iššūkio“ bandymą, kurio metu gavo keletą dėžučių iš kartono, metalo, plastiko, taip pat gabalą folijos.  Užduotis – kuo geriau „paslėpti“ telefoną, kad jis negautų radijo signalo (arba „Wi-Fi“, kuris taip pat yra radijo banga). Geriausiai aparatą nutildė folija. Po atliktų praktinių užduočių mokiniai galėjo apžiūrėti antikvarinių radijo imtuvų parodėlę.

Netradicinė pamoka neprailgo. Supratę, kaip veikia radijo bangos ir kokią kainą už laisvą žodį mokėjo mūsų seneliai, mokiniai iš pamokos išsinešė svarbiausią žinią – informacija yra galia, o jos sklidimo būdas – tikras inžinerinis stebuklas.

Bibliotekos ved. Vega Selskienė

Nepamirškite padėkoti autoriui
Ankstesnės naujienos
  • Elektroninis dienynas
  • Tėvams
  • Mokiniams
  • Mokytojams
Naujienų archyvas