TŪM kelionės baigiamoji konferencija

Balandžio 23 dieną gimnazijos administracijos ir mokytojų komanda dalyvavo Elektrėnų „Versmės“ gimnazijoje vykusioje baigiamojoje „Tūkstantmečio mokyklos II“ projekto konferencijoje, kurioje penkių mokyklų bendruomenės dalijosi rezultatais ir įgytomis patirtimis keturiose srityse: lyderystė, STEAM ugdymas, kultūrinis ir įtraukusis ugdymas. Mūsų gimnazija pristatė kultūrinio ugdymo patirtis, apie jas kalbėjo direktoriaus pavaduotoja ugdymui Jolanta Karsakaitė, kuri atkreipė dėmesį, kad gimnazija aktyviai įsijungė į visas TŪM programas.  Kultūrinis ugdymas gimnazijoje visada buvo svarbus tiek formaliajame, tiek neformaliajame ugdyme. Panašias veiklas vykdėme ir anksčiau, bendradarbiaudami  su Vievio kultūros centru, viešąja biblioteka, Meno mokykla.  Su TŪM kultūrinio ugdymo veiklomis tarsi pratęsėme tai, ką darėme, kūrėme, ko pasiekėme anksčiau. TŪM veiklos – tarsi atgaiva dalykiniam akademiškumui. Menas, saviraiška visada padeda geriau suprasti, įtvirtinti žinias, skatinti mokymosi pažangą, Be to,  gimnazijos Aktų salė buvo aprūpinta šiuolaikiška  aparatūra.  

Integruojamoje menų (teatro, vizualinių menų, šokio) bei ilgalaikėje meno programose bendraudami  ir bendradarbiaudami su skirtingų sričių meno kūrėjais (aktoriais, režisieriais, šokėjais)  mokytojai gilino pažinimo, kūrybiškumo; iniciatyvumo; kritinio mąstymo, interpretavimo kompetencijas; dalijosi gerąja patirtimi ir ieškojo naujų, įtraukiančių mokymo metodų, aptarė ir analizavo mūsų taikytus metodus, būdus.  Mokymai tiek mums, tiek lektoriams nebuvo lengvi. Bet tai buvo  viena veiksmingiausių priemonių ugdytis empatiją,  geriau suprasti vieniems kitus ir bendradarbiauti,  skatino įsitraukti į jutiminę patirčių įvairovę. Šių mokymų metu buvo pristatyta ne tik teorinė informacija apie kultūrinę kompetenciją, jos raišką ir pritaikymą dalykinėse pamokose, bet ir patys buvome įtraukti į įvairias veiklas (vaidinome, piešėme, kūrėme haiku, analizavome, naudojome netradicines priemones), kurios padėjo suvokti ,,nereikalingų dalykų" naudą. Labai daug kalbėta apie skirtingus gebėjimus turinčius tiek vaikus, tiek suaugusiuosius, jų įtraukimą į kultūrinį ugdymą. Buvo daug judesio, spalvų, vaizdo, jausmų, emocinių patirčių.  Kiekvienas išsinešė  labiausiai artimą sau būdą, skirtą kultūrinės kompetencijos tobulinimui. Įgytos žinios buvo sėkmingai taikomos kasdieninėje pedagoginėje praktikoje: įvairių dalykų pamokose taikant teatrinius meninio ugdymo pratimus ir kūrybines užduotis, mokiniai įtraukiai susipažindinti su  dalykų subtilybėmis,  mokėsi analizuoti  ir interpretuoti literatūros kūrinius, technologijų ir dailės pamokose išbandytos įvairios technikos, pasisemta naujų idėjų ir minčių, kurdami mokėmės tvarumo. Klasės auklėtojai pasinaudojo naujais būdais, metodais vesdami klasės valandėles; šokio, judesio, teatro, vizualinio meno elementus išbandė ruošdamiesi kalėdiniam vakarui: tyrinėjo teatrui ir vaidybai būdingus elementus: savo balsą, kūną, dėmesį, vaizduotę, emocijas, gebėjimą improvizuoti, kurti sceninius drabužius.

Prieš didžiąsias metų šventes  baigėme TŪM programą „Muziejaus edukaciniai užsiėmimai“. Tinklaveikos principu su Elektrėnų ,,Ąžuolyno“ progimnazijos mokytojais mokėsi vizualaus mąstymo strategijų metodo. Vėliau 8A klasės mokiniai su lietuvių kalbos ir istorijos mokytojomis beiTŪM projekto edukatore, Nacionalinio dailės muziejaus specialiste ,,jaukinosi“ dailės pasaulio paslaptis. Staigmena – analizuotas ir buvusios mokinės paveikslas. Išvykose į Nacionalinį dailės muziejų mokiniai įsitikino, kad skirtingi dalykai padeda lengviau suprasti temą, ją papildyti, praturtinti  žinias, praplėsti akiratį, skatina mąstyti, rasti sąsajų, atrodytų, kad tarp visiškai nesuderinamų vaizdų, objektų, detalių, veikėjų. Taip pat skatina kurti, ieškoti gilesnio, prasmingesnio ryšio, o mokytojus įkvepia kitaip pažvelgti į ugdymo procesą ir suteikia naujų įrankių. Vizualaus mąstymo strategijų metodo taikymas išbandytas ir bendrose pamokose, kurias vedė lietuvių kalbos, istorijos mokytojos su edukatore.  Pamokose ,,Jausmų raiška kalboje ir mene“ mokiniai svarstė, kodėl svarbu atpažinti savo jausmus, ar lengva jausmus reikšti kalba, kodėl kalba yra svarbus jausmų raiškos įrankis, kokiomis kalbos dalimis dažniausiai įvardijami jausmus, ar galima jausmus suprasti vien tik iš žodžių. Taikydami metodą, mokiniai kalbėjo apie jausmų raišką dailės kūriniuose. Pamokų ,,Kūčių ir Kalėdų papročiai“, kurių tikslas – išsiaiškinti, kokios Kūčių ir Kalėdų tradicijos ir papročiai yra išlikę iki mūsų dienų. Mokiniai klausėsi mokytojų pasakojimo, žiūrėjo vaizdo įrašus, atliko užduotis. Po pamokų su mokiniais edukatorė pabrėžė, kad kalėdine tema internete paveiksliukų yra labai daug, bet labai mažai galima rasti dailininkų sukurtų paveikslų. Taikant vizualinio mąstymo strategiją įvairių dalykų pamokose, lavinamos svarbiau XXI a. kompetencijos: kritinis mąstymas, gebėjimas argumentuoti, komunikuoti ir bendradarbiauti, kūrybiškumas, gebėjimai atidžiai stebėti ir išklausyti. Atsakymų į klausimus ieškojimas ir dalyvavimas bendraamžių grupės diskusijose stiprina mokinių kompetencijas,  vaizdinį raštingumą ir kalbinę saviraišką. Taikant šį metodą svarbu padrąsinti mokinius dalytis savo suvokimu, interpretacijomis, kurti sąlygas diskusijai, kad būtų išsakytos skirtingos nuomonės bei pateikiami argumentai. Mokytojas tampa tarpininku, o ne informacijos teikėju. Jis stebi procesą, kelia atvirus klausimus, pasitikslindamas perfrazuoja išgirstas nuomones, rodo palaikančias reakcijas. Tokiame tyrinėjimo procese visi atsakymai priimami kaip savaime vertingi ir tinkami. Veiklų, pamokų tikslas – remiantis vizualinio mąstymo strategijos metodu, kurti integruotą turinį pamokose, siekti ugdyti geresnius lietuvių kalbos kalbinius įgūdžius, mokytis pažinti ne tik literatūros, bet ir dailės kūrinius, Lietuvos istoriją ir kultūrą, atrasti galimybių kurti ir mokytis bendruomenėje. Mokytojams – dalintis gerąja patirtimi, žiniomis ir praktikomis.

Ilgiausiai – nuo spalio iki kovo mėnesio – keturi gimnazijos menų ir fizinio ugdymo mokytojai su IA klasės komanda įsijungė į veiklą „Šiuolaikinio cirko praktikos mokykloje“. Du kartus per savaitę mokiniai susitikdavo su cirko  programos edukatoriumi mokėsi dirbti komandoje, susitarti, atlikti įvairius  akrobatikos elementus. Mokiniams šios veiklos tiko ir patiko, jie ne tik išmoko pritaikyti žinias praktikoje, bet ir dirbti komandoje, kūrybiškai spręsti problemas, patyrė daug gerų emocijų. Mokytojai išbandė įvairių mokymo strategijų ir jau jas taiko fizinio ugdymo pamokose. Mokiniai teigė, jog tokios veiklos ne tik praturtino pamokas, kuriose išbandyti šiuolaikiniai metodai, bet ir padėjo atrasti naujus pomėgius bei pasitikėti savo gebėjimais, draugais bei supančia aplinka, susikaupti ir atsipalaiduoti. IA klasės merginos pasirodė ir baigiamojoje konferencijoje. Po pasirodymo dėkojo edukatoriui Kęstui  Matusevičiui už įvairius  išmoktus cirko elementus ir triukus, supratimą, draugiškumą. Pasak direktoriaus pavaduotojos ugdymui V.Karmazienės, ši programa  labiausiai įtraukė įvairių poreikių mokinius, juos subūrė, mokė bendravimo ir bendradarbiavimo, įsiklausyti, atkaklumo ir disciplinos. Dėkojo už gražų pasirodymą baigiamajame TŪM renginyje, kultūringą bendravimą ir bendradarbiavimą.

Džiugu, kad net technologijų ir dirbtinio intelekto laikais menas vis dar svarbus ir įtraukiantis, padeda auginti smalsų ir kūrybingą žmogų. Šią ilgą, kupiną iššūkių, inovacijų kelionę su projekto koordinatorėmis, kitų mokyklų bendruomenėmis teko įveikti ir administracijai, ir mokytojams, ir mokiniams. Ačiū visiems už kantrybę, empatiją, ištvermę, bendradarbiavimą, nes tai yra raktas į sėkmę, savęs pažinimą ir atskleidimą. Ne veltui sakoma, kad žmogus kuria kelionę, o kelionė –  žmogų.

Direktoriaus pavaduotojos ugdymui Jolanta Karsakaitė ir Valda Karmazienė