Įsimintina literatūros pamoka

Kovo 14 dieną minimos šimtosios Lietuvos visuomenės veikėjos, rašytojos Lazdynų Pelėdos (Sofijos Ivanauskaitės-Pšibiliauskienės) mirties metinės. Tuo pačiu slapyvardžiu ji pasirašinėjo kartu su seserimi Marija. Seserų tėvas Nikodemas Ivanauskas buvo žemaičių bajoras, literatas ir dailininkas. Rašytojų mama Karolina Pečkevičiūtė taip pat buvo meniškos prigimties, puoselėjo dvaro aplinką, gėlynus, mėgo rankdarbius. Namuose seserys kalbėjo lenkiškai, bet iš tarnaitės ir aplinkinių vaikų išmoko lietuvių kalbą. Pamėgusi knygas, Sofija skaitė viską, kas tik pakliūdavo po ranka. Svajojo, fantazavo, klaidžiojo naktimis mėnesienoje. Sofija nelaimingai ištekėjo už alkoholiko dvarininko Rapolo Pšibiliausko; palikęs žmoną su dviem vaikais, jis išvyko į Ameriką ir ten žuvo. Povilo Višinskio paskatinta, Sofija nuo 1898 m. bendradarbiavo lietuvių spaudoje. 1903 m. persikėlė į Vilnių, vertėsi siuvinėjimu, dirbo Petro Vileišio knygyne. Knygyną uždarius, atvyko į Vievį. 1907–1910 m. rašytoja gyveno Vievyje pas vaistininką ir knygnešių globėją Jurgį Milančių.  Paskui išvyko į Kauną, 1918 m. vėl gyveno Vilniuje. Rašytoja labai skurdo. Avėjo klumpėmis, vietoje pudros naudojo miltus, badavo, iš Lietuvių komiteto gautą maistą išdalydavo nelaimės draugėms. 1920 m. susirgusi džiova grįžo į gimtąjį Paragių kaimą netoli Tryškių, ten ir mirė.

Šiuos ir kitus rašytojos gyvenimo faktus Vievio gimnazijos mokiniai kūrybiškai interpretavo kurdami komiksus. Juos pristatė netradicinėje pamokoje, kuri vyko Vievio Lazdynų Pelėdos bibliotekoje. Čia kovo 13 dieną prasidėjo renginių ciklas „Anapus Lazdynų Pelėdos slapyvardžio: Sofija Pšibiliauskienė“, skirtas rašytojos 100-osioms mirties metinėms. Tokia netradicinė veiklos forma skatino mokinius atidžiau pasidomėti rašytojos gyvenimu, įsigilinti į surastą informaciją, ją atrinkti, susisteminti, leido apjungti vizualinį, loginį mąstymą, derinant literatūros ir dailės pamokose lavinamus gebėjimus, padėjo ugdyti kūrybinį mąstymą ir plėsti akiratį.

Mokytoja R. Bimbirienė