Atmintis gyva, kol ją saugome

Spalio 2 d. buvo minimos Pasienio policijos Trakų baro 5-ojo rajono 4-osios sargybos sargybinio Jurgio Kybarto žūties 95-osios metinės. Lenkų pasieniečiai jį nušovė 1931 m. spalio 4 d. prie administracinės linijos ties Bražuolės upeliu prie Baltamiškio kaimo.

J. Kybarto atminimą Vievio kapinėse, kuriose palaidotas žuvęs pasienietis, pagerbė Valstybės sienos apsaugos tarnybos Štabo ir Vilniaus pasienio rinktinės pareigūnai ir darbuotojai, Elektrėnų savivaldybės, Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos, Neries regioninio parko vadovai, Pasieniečių klubo, visuomenės atstovai, kiti svečiai. Maldą už žuvusįjį sukalbėjo Vievio Šv. Onos parapijos klebonas. Vėliau Baltamiškio kaime, Jurgio Kybarto žūties vietoje, į garbės sargybą prie paminklo stojo VSAT Vilniaus pasienio rinktinės pareigūnai, nuaidėjo atminimo salvės, praskriejo pasieniečių sraigtasparnis, buvo dedamos gėlės, sakomos kalbos, apdovanojami Jurgio Kybarto pasienio užkardos pasieniečiai. Elektrėnų krašto muziejaus Lazdėnų ekspozicijoje buvo atidaryta J. Kybartui skirta stendinė paroda.

Minėjime dalyvavo ir Vievio gimnazijos IA klasės mokiniai. Jie Vievio kapinėse uždegė žvakes ant čia besiilsinčio pasieniečio kapo, pagerbė jo atminimą tylos minute, aplankė žūties vietą.

Jurgis Kybartas savo gyvenimu ir tarnyba parodė, kad tikėjimas Lietuva gali būti stipresnis už baimę ir pavojus. Jo drąsa, pasiaukojimas ir meilė Tėvynei išlieka svarbia mūsų šalies istorijos dalimi. Jo atminimas gyvas mūsų širdyse ir primena, kaip svarbu branginti tai, ką turime, gerbti savo šalį ir tuos, kurie dėl jos laisvės ir saugumo aukojo savo gyvenimą. Todėl dalyvavimas minėjime buvo prasminga ir jautri pilietiškumo pamoka, skatinanti ne tik prisiminti istoriją, bet ir pajusti atsakomybę už savo valstybę.

D. Šumskienė