Integruota pamoka ,,Spalvos aplink mus“

Ar įsivaizduojate, kad gyvenate pasaulyje, kur tik juoda ir balta – kaip nespalvotame kine? Net neabejotina, kad būtų labai nyku. Žmogaus gyvenime spalvai tenka išskirtinis vaidmuo. Būdingi spalvų deriniai atspindi epochą, nacionalinės kultūros tradicijas, gali rodyti žmogaus luomą, profesiją, rangą. Ji gali turėti filosofinę, religinę, maginę paskirtį. Spalva – meninės išraiškos priemonė. Spalva daro poveikį objekto dydžiui, jo proporcijoms, optiniam kontrastui, ritmui bei fiziologiniam, psichologiniam, estetiniam suvokimui ir funkcionaliam pritaikymui. Todėl ji tapo biologų, fizikų, chemikų, filosofų, dizainerių ir dailininkų diskusijų objektu. Be to, spalva reikšminga kiekvienam žmogui: vairuotojui, kulinarui, gydytojui, inžinieriui ir kt. Gyvename nepaprastai spalvingoje aplinkoje, todėl  atskleisti spalvų paslaptis visada įdomu. Tai ir buvo bandoma padaryti integruotoje pamokoje ,,Spalvos aplink mus“. Ją  7A klasės mokiniams vedė mokytojos O. Fylerytė, A. Nekrasovienė, V. Debesienė ir bibliotekos vedėja V. Selskienė.

Fizikos mokytoja O. Fylerytė pasakojo apie baltos šviesos sklidimą per stiklinę prizmę. Eidama pro prizmę, balta šviesa suskyla į raudoną, oranžinę, geltoną, žalią, žydrą, mėlyną ir violetinę. Šiuo reiškiniu aiškinamas ir vaivorykštės susidarymas. Taip pat mokytoja supažindino su spalvų rūšimis ir skirtingų spalvų maišymo būdais.

Chemijos mokytoja Alvyda Nekrasovienė pasakojo apie pigmentų ir dažiklių gebėjimą sugerti ir atspindėti spalvas. Pagal cheminėje reakcijoje gautų medžiagų spalvas galima nustatyti net nedidelius medžiagų kiekius. Tai labai svarbu kriminalistikai, maisto ir kitų medžiagų kokybės nustatymui. IIIA klasės mokinė Eglė Davidavičiūtė septintokams pademonstravo keletą kokybinių spalvinių reakcijų.

Mokiniai kartu su dailės mokytoja V. Debesiene stebėjo profesionalių dailininkų tapybos darbus, analizavo jų koloritą, kalbėjo apie spalvų ratą, šiltas ir šaltas spalvas, pagrindines ir papildomas spalvas. Mokiniai atliko kūrybinę užduotį: maišydami tris pagrindines spalvas turėjo išgauti kitas spalvas ir atspalvius.

Bibliotekininkė Vega Selskienė pasakojo, kokią reikšmę turi knygos viršelio spalva. Rinkdamasis knygą skaitymui, žmogus pirmiausia atkreipia dėmesį į spalvą, ją renkasi pagal tai, kokia tą dieną nuotaika. Vėliau tik perskaito knygos pavadinimą. Knygų viršelių spalva atitinka ir pačios knygos turinį: jei knygos viršelis juodos spalvos, greičiausiai tai bus detektyvinės ar fantastinės literatūros kūrinys,  jeigu raudonos - tikriausiai bus pasakojamos meilės ar skaudžių praradimų istorijos. Tamsios spalvos dažnai naudojamos rimtesnio turinio knygoms, klasikos viršeliai dažnai būna vienos dominuojančios spalvos, o linksmesnio ar ironiško tono knygoms dažnai naudojami spalvingi pavadinimai.

Įvairiapusiškai  informatyvi bei ,,spalvota” veikla pamokoje mokiniams labai patiko

O. Fylerytė, fizikos mokytoja