Pamokos ,,Socialinis suvokimas. Stereotipai“

Vasario mėn. moksleiviai klasių valandėlių metu pasirinko aptarti temą apie socialinį suvokimą ir stereotipus. Šia tema pamokas vedė visuomenės sveikatos specialistė Violeta Kerševičienė. Mokiniai sužinojo apie individualų pasaulio pažinimo procesą, socialinę kategorizaciją, tarpusavio bendravimo aspektus, socialinį suvokimą ir pasitaikančias suvokimo klaidas: pirmąjį įspūdį (galimas klaidingas, kai gražiai atrodantis žmogus turi patrauklesnę asmenybę ir geresnius darbo sugebėjimus bei kompetenciją), aureolės (šlovės) efektą (polinkis įvertinti vieną teigiamą asmens savybę, klaidingai vertinant kitas savybes), pradmės efektą (informacija, kurią suvokiame pirmiausiai, daro įtaką vėlesnės informacijos suvokimui, pradinė informacija geriau išsaugoma atmintyje, todėl didelę įtaką bendravimui daro pirmas įspūdis ir vėliau pakeisti nuomonę gali būti sunku, ir tai turi didesnę įtaką mūsų sprendimams bendraujant su nepažįstamais žmonėmis), baigmės efektą (kaip pirminė suvokta informacija, taip ir paskutinė geriau išlieka atmintyje ir daro didesnį poveikį sprendimo priėmimui bei turi didesnę įtaką bendraujant su pažįstamais žmonėmis), projekcijos fenomeną (kai nepriimtini jausmai, mintys, ketinimai priskiriami išoriniams objektams, pvz., kitiems žmonėms, jų grupėms, organizacijoms), atribucijos fenomeną (kai nesiaiškinama žmogaus elgesio priežasčių, nesigilinama į jo asmenybės savybes, situaciją bei aplinkybes).

Buvo apibūdinta, kaip susiformuoja stereotipai – asmens ypatybių visuma, kuria nusakomos tipinės objekto savybės, kurios komunikacijos procese dažnai trukdo, nes tam tikros savybės klaidingai priskiriamos asmenims, kurie tokiomis savybėmis nepasižymi. Stereotipai - tai tam tikri nuolatiniai, schematizuoti kokios nors žmonių grupės apibendrinimai, suvokimo kontekste dažnai susiję su įsitikinimais, vertybėmis. Aptarta, kodėl kartais stereotipai yra gerai (apsauga kritinėje situacijoje, lengvesnė adaptacija, atsparos taškas suvokimo pradžioje) ir kodėl blogai (trukdis asmenybės pažinimui, iššaukia diskriminaciją, netoleranciją, prietarus). Aiškintasi, kurie iš 10 pateiktų teiginių priskirtini stereotipams, kalbėta apie plačiai paplitusius mitus. Moksleiviai įsivaizdavo, kad į klasę ateina naujas mokinys, pvz., romų tautybės, ir pateikė išsamų apibūdinimą: kaip atrodys, kokio amžiaus, lyties, kokios jo/jos asmeninės savybės, kaip jis/ji elgsis, ko norės iš jų. Taip pat buvo įdomu apžvelgti žemėlapius apie tai, kaip stereotipiškai lietuviai mato kitas Europos šalis ir kaip skirtingos valstybės mato Europą. Pamokos pabaigoje žiūrėjo filmus ,,Koks stereotipas sklando apie lietuvius?“ ir „Patyčios turi baigtis“.

Violeta Kerševičienė, visuomenės sveikatos specialistė