Pasaulinė vandens diena

„Tai, ko mums reikia, arba nieko nekainuoja, arba labai pigiai: prigimtis reikalauja tik duonos ir vandens."  (Seneka)

Kasmet kovo 22 dieną visame pasaulyje minima Pasaulinė vandens diena. Šios dienos tikslas – skatinti sąmoningą požiūrį į vandenį ir jo didžiulę svarbą kiekvienam iš mūsų! Apie vandens svarbą bei poreikį gyvybei ne kartą girdėjome bei skaitėme. Rytų šalių išmintis sako, kad „gėlo vandens ąsotis geriau už sūrią upę“, o štai kaip vandenį apibūdina garsus rašytojas Antuano de Sent Egziuperi: „Netinka sakyti, kad tu būtinas gyvybei, tu pats esi gyvybė. Tu pats didžiausias turtas pasaulyje”.

Vievio gimnazijos mokiniai aktyviai paminėjo Pasaulinę vandens dieną. Kovo 22-ąją  5A (auklėtoja V. Špiliauskaitė), 5C (auklėtoja D. Charūnaitė), 7A (auklėtoja L. Balaišienė), 7C (auklėtoja V. Veršylaitė), 7D (auklėtoja A. Apyvalienė) klasių mokiniai  pasipuošė mėlyna spalva  ir gimnazijos kieme pavaizdavo gyvą vandens lašelį, primindami visiems apie vandens svarbą bei kviesdami visus aktyviai dalyvauti šiai dienai paminėti skirtuose renginiuose. Šią dieną klasėse mokiniai pripylė ąsočius vandens, juk vanduo – tai atgaiva.  IB klasėje vyko netradicinė lietuvių kalbos pamoka „Vanduo senojoje lietuvių kultūroje ir šiandien“ (mokytoja R. Bimbirienė). Mokiniai prisiminė, kad vanduo dažniausiai minimas etiologinėse sakmėse, pasakojančiose apie pasaulio sukūrimą, žemės ir jos paviršiaus bei dangaus kūnų kilmę. Netikėtu atradimu tapo tai, kad visų kalendorinių švenčių apeigose naudojamas vanduo. Kiekviena apeiga prasideda nuo vandens – atsigeriama vandens, nusiprausiama vandenyje ar pirtyje. Vanduo senojoje lietuvių kultūroje įprasminamas, kaip šventa galia ir svarbi apsivalymo priemonė. Taip pat mokiniai atliko kūrybinę užduotį: savo požiūrį į vandenį išsakė neįprasta forma – kūrė haiku.

Norėčiau visiems priminti, kad neužmirštume gerti vandens. Nors žmogaus kūne jo yra daug (50-70 proc. kūno masės), organizmas negali sukaupti vandens atsargų, todėl jo kiekis turi būti nuolat papildomas. Jeigu skysčių kiekis organizme nekompensuojamas laiku, jis pasisavinamas iš kraujo ir organų audinių. Kraujotaka sulėtėja ir pablogėja raumenų bei kitų organų aprūpinimas deguonimi, apima silpnumas, nuovargis, mieguistumas, išryškėja kiti negalavimai. Žmogui reikalingas vandens kiekis priklauso nuo jo amžiaus, klimato sąlygų, nuo bendros sveikatos būklės bei nuo individualių organizmo savybių, mitybos ir fizinės veiklos lygio. Kiek turime suvartoti vandens, galima apskaičiuoti pagal vieną iš pateiktų formulių:

Jeigu per dieną žmogaus sunaudojamo maisto energetinė vertė  apie 2000-2500 kilo kalorijų, tai vienai suvartojamai kilo kalorijai reikia 1 ml skysčių per dieną; 

Vienam žmogaus kūno svorio kilogramui reikia per dieną 30-35 ml vandens: pvz., 70 kg x 35 ml = 2450 ml.

Dėkoju visiems mokiniams ir mokytojams, dalyvavusiems veiklose. Nepamirškime gerti pakankamai vandens! Gryną vandenį organizmas įsisavina geriausiai.