Moksleivių požiūris į savo sveikatą ir sveiką gyvenseną

Gegužės mėnesį klasės valandėlių užsiėmimai vyko kartu su sveikatos priežiūros specialiste Violeta Kerševičiene. 7 ir I gimnazinių klasių mokiniai aptarė SAM pateiktą informaciją apie dažniausias mirtingumo priežastis (kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai, išorinės mirties priežastys), skirtumą tarp ilgiausios ir trumpiausios vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės ES valstybėse ir Lietuvoje. Tyrimai rodo, kad iš dalies šiuos skirtumus galima paaiškinti skirtingais gyvensenos įpročiais. Sveikatos problemos prasideda ankstyvame amžiuje ir bėgant metams progresuoja. Kasmetinių profilaktinių sveikatos tikrinimų rezultatai atskleidžia, jog pagrindinės moksleivių sveikatos problemos yra regos sutrikimai, skeleto raumenų sistemos bei kvėpavimo sistemos sutrikimai. Dažna lėtinių neinfekcinių ligų priežastis – viršsvoris dėl per mažo fizinio aktyvumo. Atkreiptinas dėmesys ir į tarp jaunimo plintančius nesveikos mitybos bei žalingus įpročius. Siekiant pagerinti mokinių sveikatą, reikia visapusiškai stiprinti sveikos gyvensenos nuostatas bei įpročius. Tam labai didelę įtaką turi šeima, tačiau ne mažesnis vaidmuo tenka ir mokytojams, sveikatos priežiūros specialistams. Pamokos „Gyvenimo būdas ir poveikis sveikatai“ gimnazijoje vyko ir anksčiau, bet įgūdžiams lengviau susidaryti padeda motyvacija, dažna praktika, todėl sveikos gyvensenos samprata nuolat turi būti gilinama, gvildenama kaip labai svarbus sveikatos kriterijus.

Gyvensenos įpročiai pradeda formuotis jau vaikystėje, todėl labai svarbu išsiaiškinti ir suprasti moksleivių problemas ir poreikius, o informaciją apie sveiką gyvenseną pateikti patraukliai. Tad šįkart su sveikos gyvensenos pagrindais mokiniai susipažino kiek kitaip – raginant juos pačius savarankiškai apmąstyti, kas iš dalies lemia jų sveikatos pablogėjimą. Kalbėtasi apie periferinį matymą ir  kas atsitinka kūnui dėl nuolat pasąmonėje kylančio streso, kai sutelkiamas dėmesys vien tik į kompiuterį, vien tik į telefoną. Aptarta, ar kenkiame sau, nes esame sėdinti civilizacija. Pasirodo, net sėdėjimas gali būti mums naudingas – svarbu, kaip tai darome: kiek sėdime ir kaip sėdime bei ar pritaikyta kūno padėčiai ergonomiška darbo vieta. Apsvarstyta, kokios chaotiškos ir netvarkingos mitybos pasekmės. Diskutuota apie miego valandas bei reikšmę (miegant išsiskiria augimo hormonai, ypač reikalingi paaugliams), apie žmogaus judėjimo galimybes, paprastas ir aiškias judesio paslaptis.

Dėkoju 7A, IB, IC klasės mokiniams ir  jų klasių auklėtojoms Linai Balaišienei, Ritai Bimbirienei, Žanetai Kazlauskienei.

Violeta Kerševičienė, visuomenės sveikatos specialistė