Anot šv. Augustino, ,,pasaulis yra knyga, ir tie, kurie nekeliauja, skaito tik pirmąjį puslapį“. Išties kelionės dovanoja pažinimo džiaugsmą, padeda savo akimis pamatyti tai, apie ką skaitėme vadovėliuose ar matėme kompiuterio ekranuose. Grupė Vievio gimnazijos mokinių, panorusių pavartyti pasaulio knygos puslapius, ankstų birželio 18-osios rytą patogiu turistiniu autobusu išriedėjo iš gimnazijos kiemo Latvijos link. Pro langus šmėžuojanti sodri vasaros žaluma, į ją įsipynę smaliukių, aguonų ar lubinų guotai, medžiuose skendinčios sodybos bei miesteliai pranašavo įspūdžių kupiną dieną.
Pirmas objektas, kurį aplankėme Latvijoje, buvo Karostos kalėjimas. Tai vienintelis karinis kalėjimas Europoje, savo duris atvėręs turistams. Vos įkėlus koją į kalėjimo teritoriją, nemaloniai nustebina skurdi jo aplinka. Dar niūresnis vaizdas kalėjimo viduje- aptrupėję laiptai, juodos nuvarvėjusios sienos, keistas kvapas, grubus kalėjimo darbuotojų elgesys. Teatralizuotoje ekskursijoje savo kailiu patyrėme kalinio kasdienybę: mums buvo liepiama rikiuotis, žygiuoti, lakstyti, tūnoti tvankiose tamsiose kamerose, tikrintis sveikatą, dalyvauti šokiruojančioje apklausoje, fotografuotis lyg kaliniams iš Sruogos ,,Dievų miško“. Tie, kas ginčijosi, gavo bausmių. Vieniems tokia teatralizuota programa sukėlė daug neigiamų emocijų, kitiems, atvirkščiai, pritrūko baisumo. Šiaip ar taip visi patyrėme, kas yra muštras ir prievarta.
Ištrūkus iš baugios ir niūrios aplinkos Riežupės smėlio urvai buvo tikra atgaiva. Pasišviesdami mobiliųjų telefonų žiebtuvėliais pėdinome vėsiais žemais tuneliais. Jų sienos- baltas gražus smiltainis. Keistai stebino gėlių puokštės, įsmeigtos smėlyje. Gidė paaiškino, kad apylinkių jaunavedžiai, tikėdamiesi laimingos santuokos, tradiciškai apsilanko šiuose smėlio labirintuose ir palieka čia puokštes. Kadangi oro temperatūra pastovi - 8 laipsniai šilumos, gėlės nevysta 2-3 mėnesius. Yra net Meilės salė, kurioje gėlių buvo daugiausia. Kitoje, Tikėjimo salėje, mums teko sugalvoti norą ir surasti tris mažyčius akmenukus. Šioje vietoje susikerta urvų geopatogeninės zonos, todėl tikima, kad čia esama stebuklingų galių. Neįtikėtina, bet 2 km smėlio labirintas iškastas rankomis. Smiltainį, tinkantį stiklo gamybai, kasė ir pardavinėjo kelios ūkininkų kartos.
Riezeknės smėlio urvai įsikūrę šalia gražaus ir jaukaus miestelio Kuldygos, kuris vadinamas „Latvijos Venecija“ dėl upelio, vingiuojančio per kiemus ir net miesto gatves. Pasivaikščiojome po praeities dvasia dvelkiantį senamiestį, išvydome plačiausią Europos krioklį – Ventos Rumbą. Krioklys yra žemas, tačiau jo plotis sudaro net 249 m. Greta krioklio per Ventos upę driekiasi ir Senasis arkinis plytų tiltas - vienas ilgiausių tokio tipo tiltų Europoje.
Pirmoji mūsų kelionės diena baigėsi Rygoje. Pasigrožėję senamiesčiu, sugalvoję norą bei patrynę Bremeno muzikantų nosis, ilsėjomės viešbutyje Rygoje.
Antrąją kelionės dieną lankėmės Kemerų raiste. Eidami iš medinių lentų nutiestu vingiuojančiu taku stebėjomės ištvermingomis žemaūgėmis pušimis ir beržais (dėl rūgštaus ir itin drėgno dirvožemio kiti medžiai neišgyvena), susipažinome su samanų, akivarų, tamsių ežeriukų ir gailių kvapo karalyste. O užlipę į apžvalgos bokštą susižavėjome pasakišku vaizdu: samanų kilimu, jame išsibarsčiusiais medeliais ir tarsi sidabriniai pinigėliai blizgančiais ežeriukais. Kai kuriems iš mūsų net buvo keista, kad pelkės gali būti tokios gražios.
Paskutinis aplankytas objektas - ,,Livu“ vandens pramogų parkas. Iki valios prisipliuškenę vandeny, guminėmis valtimis prisičiuožinėję ekstremaliais nusileidimų kalneliais bei maloniai praleidę laiką su draugais, pavargę, bet laimingi grįžome namo. Anot Lin Yutang, nė vienas nesuvokia, kaip smagu yra keliauti iki tol, kol jis negrįžta namo ir nepaguldo galvos ant savo pagalvės. Į įprastą gyvenimo ritmą sugrįžus ir mintyse susidėliojus įspūdžius, kelionė atrodo dar patrauklesnė. Telieka laukti kitų mokslo metų, kai su bendramoksliais vėl sumanysime atversti naują pasaulio knygos puslapį.
Dėkojame kelionę organizavusiai mokytojai Rasai Peleckienei bei mus lydėjusioms ir prižiūrėjusioms mokytojoms Vaidai Veršylaitei, Daivai Jonikienei ir Irenai Baliūnienei. 7B klasės mokiniai
