Paminėta Pasaulinė savižudybių prevencijos diena

Vievio gimnazijos mokiniai paminėjo Pasaulinę savižudybių prevencijos dieną.

Klasės valandėlių metu 8A (mokytoja Lina Balaišienė) ir 7C klasių  mokiniai (Lilijana Mickūnienė) aptarė Lietuvoje itin skaudžią problemą – žmonių, ypač jaunų, beprasmį pasitraukimą iš gyvenimo. Nerimą kelia paskutinių metų duomenys, rodantys, kad maždaug kas dešimto aukštesniųjų klasių moksleivio suicidiniai ketinimai yra ryškiai išreikšti: galvojo apie savižudybę, rimtai kūrė planus, kaip tai padaryti. Savitarpio ir psichologinio palaikymo šeimoje bei artimų draugų stoka didina suicidinę riziką ir jaunesnių mokinių grupėje. Priežasčių pasitraukti iš gyvenimo gali būti pačių įvairiausių: patyčios, depresija, netektys, nutrūkę santykiai. Nevilties apimtam žmogui atrodo, kad nėra išeities ir vienintelis būdas nutraukti kančią yra savižudybė. Todėl su mokiniais kalbėta apie tai, kad labai svarbu tinkamai atpažinti savižudybės rizikos ženklus: žmogus grasina arba mėgina nusižudyti, tiesiai kalba apie savižudybę, netiesiogiai užsimena apie savižudybę („be manęs jums bus lengviau“, „mano gyvenimas beprasmis“, „aš neturiu svajonių dėl ateities“, „jeigu kartais man kas nors atsitiktų“), domisi savižudybės tema ar savižudybės būdais, ilgą laiką atrodo prislėgtas. Aptarta, kaip padėti tokiam žmogui. Vienas būdų – nuoširdus pokalbis. Atviras pokalbis gali palengvinti žmogų slegiančius jausmus. Kaip kalbėti? Tiesiai paklauskite, ar žmogus galvoja apie savižudybę, nebijokite šio žodžio ištarti. Išgirskite jo istoriją, nepradėkite aiškinti, koks gražus ir nuostabus gyvenimas, bet paprašykite papasakoti, kodėl jam kyla minčių apie savižudybę. Toliau pasirūpinkite profesionalia pagalba, padėkite surasti psichikos sveikatos specialistą, padėkite užsiregistruoti, palydėkite, bus drąsiau. Laiku pastebėjus bei sulaukus psichologo pagalbos, skaudūs išgyvenimai bei nuoskaudos įveikiami. Pasitelkite į pagalbą kitus artimus žmones – drauge bus lengviau įkalbėti kreiptis pagalbos, o jeigu įkalbėti nepavyksta, tuomet patys kreipkitės į specialistus pagalbos ir pasitarkite, ką daryti. Niekuomet nenuvertinkite žmogaus ketinimų rimtumo, net jeigu atrodo, jog tik gąsdina ar nori dėmesio, būtina kreiptis į specialistus. Nepamirškite ir savęs – rūpintis pagalba nusižudyti ketinančiam žmogui yra didžiulis emocinis krūvis, neprisiimkite visos atsakomybės vieni, pasitelkite į pagalbą kitus.  Privalome padėti suprasti, kad žmogus nėra vienišas, o noras nusižudyti – laikinas, nes net ir juodžiausia neviltis nesitęsia amžinai.

         Violeta Kerševičienė, visuomenės sveikatos specialistė