Filmo „Vyrų vyras“  virtualus seansas

Vievio gimnazija prisijungė prie MEPA („Mokyklos – Europos Parlamento ambasadorės”) programos, kuri vykdoma visose Europos Sąjungos šalyse nuo 2016 m. Šio projekto tikslus bei uždavinius I-III gimnazinių klasių mokiniams pristatė mokytojai V. Strasevičienė, V. Gildutienė, J. Mickūnas, E. Juknevičiūtė ir V. Špiliauskaitė.

 Projekto veikla mūsų mokykloje prasidėjo filmo „Vyrų vyras“ peržiūra. Filmą pristatė bei apie jo problematiką kalbėjo projekto Lietuvoje koordinatorė bei Europos parlamento narys Aurelijus Veryga. Šis filmas atskleidė suaugusių žmonių psichines problemas, paakino, kaip svarbu yra apie tai kalbėti bei prireikus kreiptis pagalbos. Po peržiūros mokiniai prisipažino, kad filmas sukėlė įvairiausių minčių dėl veikėjų išgyvenamų sunkumų bei stereotipinio mąstymo. Keletas mokinių sutiko pasidalinti savo mintimis:

„Vyrų vyras“ man sukėlė daug emocijų. Jaučiausi labai keistai žiūrėdama šį filmą, net negaliu paaiškinti. Buvo tikrai jautrios ir liūdnos vyrų istorijos, niekada nenorėčiau, kad mano brolis, tėtis, senelis ar artimieji jaustųsi panašiai kaip jie.“         

Ignė, IC

„Filmas „Vyrų vyras“ sukėlė daugybę jausmų, pasijaučiau gan artimas jiems – negaliu parodyti ir išreikšti savo jausmų, nes esu vyras. Filmas parodė tikras vyro neapykantos, liūdesio, pykčio spalvas, kuriomis galima kitiems paaiškinti, kad būti vyru taip pat nėra lengva.“ 

Rokas, IC

„Man filmas „Vyrų vyras“ labai patiko. Žiūrėdama filmą vienu momentu vos neapsiverkiau, šis filmas palietė mane labai giliai. Bežiūrint filmą, kilo klausimų apie gyvenimo prasmę bei kodėl visi esame čia. Manau, daugelis žmonių turėtų pažiūrėti šį filmą ir pasimokyti neslėpti savo jausmų bei emocijų.“

Meida, IC

„Žiūrėdama filmą kelis kartus susigraudinau, žinojau, kad tokie sunkumai slegia vyrus, baisu buvo girdėti, kaip tėvas kalbėjo apie savižudybę. Žiūrėdama filmą kelis kartus pagalvojau apie savo tėtį. Aš dažnai žiūriu į žmonių veidus ir emocijas, dažnai matau, kad tėtis stresuoja, ir labai tas filmas paveikė mane. Tikėjausi, kad ten buvę vaikinai susimąstys ne tik, kad reikia verkti nukritus, bet ir reikšti savo jausmus. Man nepatinka tas overfeminizmas, kai moterys skundžiasi dėl absoliučiai visko, reikia gyventi, nebijoti savęs.“

Evelina, IC

„Žiūrint šį filmą mane užklupo dvejopi jausmai. Supratau tai, kad, kaip vyras, aš neprivalau slėpti savo jausmų, o kaip tik juos puoselėti, nes kaupiant visas emocijas gali būti pačiam dar blogiau. Supratau tai, kad emocijas gali užgožti tik tada, kai nori atlikti kokį sunkų darbą, bet tik jį pabaigus yra būtina atsimerkti.“

Dovydas, IB

E. Juknevičiūtė, anglų kalbos mokytoja